Steigiant uždarąją akcinę bendrovę, minimali įstatinio kapitalo suma yra vos 2500 eurų. Ką daryti, jei šios sumos verslui plėtoti nepakanka, o įstatinio kapitalo didinti nenorite? Šiuo atveju gali padėti beprocentinė akcininko paskola įmonei.
Paskola iš akcininko yra dažnas būdas įmonės veiklos pradžiai finansuoti, o taip pat gelbsti pritrūkus apyvartinio kapitalo.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokiomis sąlygomis akcininkas gali suteikti įmonei beprocentinę paskolą, kaip ją įforminti ir kaip grąžinti. Taip pat aptarsime klausimą, ar akcininkas gali atleisti įmonę nuo suteiktos paskolos grąžinimo ir kokios pasekmės dėl to atsiranda.
Straipsnyje kalbame apie uždarosios akcinės bendrovės ir jos akcininko paskolos santykius, tačiau jame pateiktos įžvalgos taip pat aktualios mažosioms bendrijoms bei jų nariams.
Naudingo skaitymo!
Kaip suteikti beprocentinę paskolą įmonei?
Jei akcininkas skolina pinigus įmonei, tarp akcininko ir įmonės susiklosto paskolos civiliniai santykiai. Civilinis kodeksas reikalauja, kad paskolos sutartis su įmone būtų sudaroma raštu, o tuo atveju, jei paskola suteikiama grynaisiais pinigais ir viršija 3000 eurų, sutartis turi būti patvirtinta notaro.
Pagal įstatymo raidę, rašytinės formos reikalavimus atitiktų ir paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas. Visgi, užtikrinant sandorio skaidrumą ir įrodinėjimo galimybes (ypač prieš Valstybinę mokesčių inspekciją), rekomenduojame paskolos suteikimą visuomet įforminti tinkamai parengta rašytine sutartimi.
beprocentinės paskolos sutartyje būtina aiškiai nurodyti, kad palūkanos už naudojimąsi paskola nėra mokamos.
Svarbu pažymėti, kad pagal nutylėjimą pinigų paskolos sutartis visuomet laikoma atlygintine. T.y. paskolos gavėjas turi mokėti rinkos palūkanas, net jei sutartyje palūkanų dydis neaptartas. Kad ši įstatymo nuostata nebūtų taikoma automatiškai, beprocentinės paskolos sutartyje būtina aiškiai nurodyti, kad palūkanos už naudojimąsi paskola nėra mokamos.
Akcininkas taip pat gali paskolą suteikti tam tikriems konkretiems įmonės veiklos tikslams, t.y. suteikti tikslinę paskolą. Šiuo atveju paskolos sutartyje turi būti numatyta ne tik paskolos tikslinė paskirtis, bet ir suteiktų lėšų naudojimo kontrolės tvarka. Pavyzdžiui, jei paskola suteikiama tam tikram turtui įsigyti, paskolos sutartyje tikslinga numatyti akcininko teisę reikalauti susipažinti su tokio turto įsigijimo dokumentais ir pan. Jeigu įmonė panaudoja paskolą ne pagal sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį, akcininkas turi teisę reikalauti, kad paskola būtų grąžinta prieš terminą.
Beprocentinė akcininko paskola ir mokesčiai
Praktikoje dažnai kyla klausimų, ar beprocentinės akcininko paskolos neturės kokių nors mokestinių pasekmių.
Pagal galiojantį reglamentavimą, akcininkas turi teisę finansuoti savo įmonės veiklą suteikdamas paskolą, tačiau palūkanos už tokią paskolą negali būti didesnės už vidutines rinkoje vyraujančias palūkanas. Taigi, akcininkas gali suteikti savo bendrovei paskolą ir su mažesne palūkanų norma arba visai be palūkanų.
Tiesa, akcininkas ir bendrovė mokesčių įstatymų prasme yra laikomi susijusiais asmenimis, todėl visi sandoriai tarp tokių asmenų turi būti sudaryti rinkos sąlygomis, t.y., taip, lyg būtų sudaromi tarp nesusijusių asmenų. Visgi, pagal šiandieninį reglamentavimą ir VMI išaiškinimus, akcininko beprocentinės paskolos įmonei suteikimas dažniausiai neturi jokių mokestinių pasekmių.
VMI šiandien laikosi nuomonės, kad akcininkas, suteikdamas įmonei beprocentinę paskolą, naudos negauna. Tad įmonei suteikta paskola be procentų nėra laikoma pajamomis natūra ir gyventojų pajamų mokesčio prievolė neatsiranda. Savo ruožtu įmonė neišmoka jokių palūkanų, kurios galėtų sumažinti bendrovės apmokestinamąjį pelną, todėl mokesčių bazė nesikeičia.
pagal šiandieninį reglamentavimą ir VMI išaiškinimus, akcininko beprocentinės paskolos įmonei suteikimas dažniausiai neturi jokių mokestinių pasekmių.
Įdomu tai, kad esant priešingai situacijai, kai akcininkas gauna beprocentę paskolą iš įmonės, jis laikomas gaunančiu materialinės naudos (“menamų” palūkanų forma) ir yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau tai jau yra atskira tema, kurią galbūt aptarsime kituose mūsų straipsniuose. 
Pranešimas mokesčių administratoriui
Įmonės ir akcininkų (fizinių asmenų) paskolų santykiai turi būti deklaruojami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
VMI turi būti pranešama apie iš fizinių asmenų (įskaitant akcininkus) per metus gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 600 eurų, o taip pat apie fiziniams asmenims grąžintas paskolas ar jų dalis (neatsižvelgiant į grąžintos paskolos dalies sumą).
Pranešimas teikiamas iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos, užpildant FR0711 formą.
Beprocentinės akcininko paskolos grąžinimas
Akcininko suteiktos paskolos grąžinimo tvarka aptariama sutartyje ir priklauso nuo šalių valios. Paskolos sutartyje galima susitarti dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, periodinių mokėjimų pagal grafiką arba numatyti, kad įmonė turi grąžinti paskolą akcininko pareikalavimu.
Jeigu paskolos grąžinimo terminas nenurodytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, įmonė paskolą turi grąžinti per 30 dienų nuo akcininko pareikalavimo gavimo, jeigu sutartyje nenumatoma kitokia tvarka.
Beprocentinė paskola gali būti grąžinta ir anksčiau numatyto termino (ar anksčiau, nei akcininkas pareikalauja), kadangi paskolos gavėjo turtiniai interesai, t.y. teisė gauti palūkanas už visą sutartyje numatytą terminą, šiuo atveju nėra pažeidžiami.
Ar įmanoma pinigais suteiktą paskolą grąžinti kitu būdu, pvz. prekėmis? Formaliai – ne. Pinigais suteikta paskola turi būti grąžinama pinigais. Jeigu vietoj pinigų perduodamas bet koks kitas turtas, ši situacija mokesčių tikslais traktuojama kaip pardavimas. T.y. laikoma, kad akcininkas tą turtą iš įmonės nusipirko, o turto pirkimo kaina buvo sumokėta priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu. Visgi, nepamirškite, kad turto pardavimo pajamos yra amokestinamosios pajamos.
Ar gali akcininkas įmonę atleisti nuo paskolos grąžinimo?
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai paskolą įmonei suteikęs akcininkas nepageidauja, kad paskola būtų grąžinta. Paprastai taip būna, kai akcininkas nebemato tolimesnių įmonės veiklos perspektyvų, nori įmonę likviduoti, o paskolos grąžinimui įmonės lėšų nepakanka. Ar akcininkas gali įmonę atleisti nuo pareigos grąžinti paskolą? Kaip šią situaciją vertina teisės aktai?
Civilinis kodeksas leidžia reikalavimo teisę turinčiam asmeniui jos atsisakyti, t.y. atleisti kitą šalį nuo pareigos įvykdyti prievolę. Šis principas galioja ir akcininko įmonei suteiktos paskolos atveju. Tad taip, akcininkas gali atsisakyti savo reikalavimo į jam grąžintiną paskolos sumą.
Įmonės atleidimas nuo skolos turi būti įforminamas rašytiniu akcininko ir įmonės susitarimu arba vienašaliu rašytiniu akcininko pareiškimu. Atleidimas nuo skolos nutraukia paskolos sutartinius santykius ir akcininkas praranda reikalavimo teisę į paskolos sumą, t.y. akcininkas nebegalės reikalauti ją grąžinti, net jei ateityje persigalvotų.
Taip pat, reikia nepamiršti ir mokesčių teisės aktų, pagal kuriuos akcininko įmonei “padovanota” paskolos suma būtų laikoma įmonės pajamomis, apmokestinamomis pelno mokesčiu. Apskaitoje tokia suma turėtų būti registruojama kaip kitos veiklos pajamos.
Tad tuo atveju, jei įmonės veikla perspektyvi ir jos likviduoti neketinama, vertėtų pagalvoti ne apie atleidimą nuo paskolos grąžinimo, o apie paskolos kapitalizavimą. Skolos kapitalizavimas leidžia likviduoti įmonės įsiskolinimą akcininkui, padidinant įmonės įstatinį kapitalą, ir taip pagerinti įmonės finansinius rodiklius. Juolab, akcininkas įgyja teisę nuo kapitalizuotos paskolos sumos ateityje gauti pelno dalį – dividendus.
Akcininko paskolos sutarties įmonei forma
Reikia akcininko beprocentinės paskolos sutarties įmonei formos? Ieškokite šiame mūsų straipsnyje.
Norite daugiau patarimų apie akcininko ir įmonės tarpusavio paskolas ar pagalbos rengiant sutartis? Nedvejodami susisiekite su mumis!
